Virk R. K. ir kt. Plasma and Antimicrobial Treatment of Nonwoven Fabrics for Surgical Gowns / R. K. Virk, G. N. Ramaswamy, M. Bourham, B. Lee Bures // Textile Research Journal. ISSN 0040-5175. 2004, V. 74, N 12, pp. 1078-1079.

Plazminis apdorojimas dėl pranašumų palyginti su standartiniais šlapio apdorojimo būdais tampa vis populiaresniu tekstilės pramonėje. Neaustinė medžiaga Sontarax, dažniausiai naudojama medicininiams (chirurginiams) chalatams, buvo apdorota antimikrobine apdaila ir plazma, kurios sudėtyje buvo floroanglies dujų. Po apdorojimo buvo nustatyti fizikinių ir funkcinių charakteristikų pakitimai. Plazminis apdorojimas nepakeičia medžiagų svorio, storio, standumo, oro pralaidumo bei stiprumo ir ištįsos trūkstant. Plazma apdoroti ir nelaidūs vandeniui Sontara bandiniai buvo labiau nelaidūs kraujui ir vandeniui nei apdoroti kitais apdailos būdais. Plazma apdorotos medžiagos taip pat turėjo zonas, stabdančias stafilokokus (Staplylococcus aureus), tokiu būdu, sudarančias barjerą mikrobams. Tokių zonų Sontara medžiagose su vandeniui nelaidžia apdaila, neapdorotose medžiagose ir šlapiuose kontroliniuose bandiniuose nebuvo. Tai reiškia, kad apdorotos plazma medžiagos mikrobams gali sudaryti geresnį barjerą negu įprastos chirurginių chalatų medžiagos su floroanglies apdaila.

Martí M. ir kt. New Generation of Liposomic Products with High Migration Properties / M. Martí, A. De La Maza, J.L. Parra, L. Coderch, S. Serra // Textile Research Journal. ISSN 0040-5175. 2004, V. 74, N 11, pp. 961-966.

Liposomų, pagamintų iš phosphatidylcholine, nauda vilnos dažymui jau įrodyta anksčiau. Dažymo temperatūra gali būti 10°C žemesnė nei įprasto dažymo su panašiu dažų išsiskyrimu ir mažesne žala aplinkai. Vis dėlto, įprastos liposomos neužtikrina palankaus dažų įsiskverbimo, ir be sintetinių priedų nepasiekiamas geras tolygumas. Šiame darbe pristatomas naujas būdas, įgalinantis liposomų receptūras geriau migruoti vilnonių medžiagų ir pluoštų dažymo metu. Daug žadantys rezultatai, gauti taikant šiuos specifinius liposomų darinius, yra palyginti su pramoniniais migratoriais, tokiais kaip Tanapal LM ir Albegal SET vilnos medžiagų dažyme su iš anksto metalizuotais 2:1 (Lanaset) ir 1:1 (Neolan) dažais. Dvi naujos paviršiaus aktyvumo medžiagų/liposomų receptūros buvo panaudotos, siekiant pagerinti migraciją vilnos dažymo metu: 4% owf mišinio 20/7,5 Lanaset dažams ir 2% owf mišinio 5/7,5 Neolan dažams. Kai yra naudojamos šios receptūros, migracijos laipsnis pasiekiamas panašus į tą, kuris gaunamas, naudojant Albegal SET ar Tanapal LM. Paviršių aktyvinančių medžiagų buvimas neturi įtakos vilnos dažymo kinetikai: esant žemai temperatūrai stebimas uždelsto veikimo efektas, kuris padidina galutinės spalvos tolygumą, ir galutinis išleidimas gaunamas tada, kai naudojama 90°C galutinė dažymo temperatūra.

Xin J.H. ir kt. A New Approach to UV-Blocking Treatment for Cotton Fabrics / J.H. Xin, W.A. Daoud, Y.Y. Kong // Textile Research Journal. ISSN 0040-5175. 2004, V. 74, N 2, pp. 97-100.

Šiame straipsnyje pristatoma nauja UV-apsauginė medvilninių medžiagų apdaila, sukurta taikant zolio-gelio metodą. Ant medvilnės pluoštų paviršiaus suformuojamas plonas titano (titania) sluoksnis. Taip apdorotos medžiagos yra atsparesnės UV spinduliavimui, jų UPF koeficientas yra 50+ ir puikiai atitinka Autralijos/Naujosios Zelandijos standartus. Ištyrus apdorotų medžiagų atsparumą skalbimui, nustatyta, kad net po 55 skalbimo, esant namų sąlygoms, ciklų išlieka labai didelis medžiagų atsparumas UV spinduliavimui. Tai rodo, kad tarp titano sluoksnio ir medvilnės susidaro gera adhezija. Pasiūlyta apdaila nesumažina medvilninių medžiagų stiprumo. Tai patvirtinta praspaudimo stiprumo bandymo rezultatais.

Choi H.-M. ir kt. Antibiotic Treatment of Silk to Produce Novel Infection-Resistant Biomaterials / H.-M. Choi, M. Bide, M. Phaneuf, W. Quist, F. Logerfo // Textile Research Journal. ISSN 0040-5175. 2004, V. 74, N 4, pp. 333-342.

Taikant antibiotikus šilko dažyme, pagaminamos užkratui atsparios medžiagos, kurias potencialiai būtų galima panaudoti biomedicinoje. Du antibiotikai, doksiciklino (doxy) ir ciprofloxacin (cipro), buvo panaudoti šilko apdorojimui, esant įvairioms sąlygoms, bei šilkui, kuris prieš tai buvo hidrolizuotas 20, 40, ir 60 minučių, esant 40°C temperatūrai. FTIR spektroskopinė analizė parodė, kad drastiškai padidėjusi antibiotikų sorbcija hidrolizuotame šilke atsiranda dėl cheminių ir konformacinių pokyčių, kurie atsirandanda hidrolizės metu. Didelė doxy sorbcija hidrolizuotame šilke nebūtinai nusileidžia atsparesnei užkratui medžiagai, kas buvo patvirtinta, įvertinus stabdymo bandymo zoną. Priešingai, tokia pat hidrolizė gerokai padidina cipro sorbciją ir cipro-apdoroto šilko, dažyto esant 65 ir 85&°C temperatūrai, stabdymo zoną. Doxy sorbcija, esant skirtingoms dažymo temperatūroms, šilke visada buvo apie 40%, dėl šilke esančio labai amorfinio ir hidrofilinio sericino.

Kopias K. Warp-Knitted Interlock Stitches - New Stitch Group. Concept of Formation and Structure / Kazimierz Kopias, Anna Pinar // Fibres & Textiles in Eastern Europe, ISSN 1230-3666, 2004, Vol. 12, N 1, pp. 45-46.

Straipsnyje pristatoma naujų metmeninių megztinių medžiagų ir metmeninio mezgimo mašinų, skirtų šių medžiagų gamybai, technologijos koncepcija bei aprašoma metmeninio mezgimo interlokinių kilpų, pagamintų taikant naują technologiją, struktūra. Naujos grupės metmeninio mezgimo interlokinės kilpos gali būti išmezgamos metmeninio mezgimo mašinomis, aprūpintomis rašto presu. Šių megztinių medžiagų kilpos vienoje eilutėje yra išsidėstę kas antrame stulpelyje, nes yra suformuojamos ant kas antros adatos. Sekančios eilutės kilpos yra taip pat išsidėstę kas antrame stulpelyje, ir jas suformuoja tos adatos, kurios nebuvo naudotos prieš tai buvusios eilutės kilpų formavimui. Todėl greta esančių eilučių kilpos, suformuotos kas antrame stulpelyje, yra persislinkę viena kitos atžvilgiu per pusę jų aukščio. Naujo kilpų tipo megztinių medžiagų uždengimo koeficientas yra didesnis negu jau žinomų pynimų megztinių medžiagų.

Wei Q.F. ir kt. New Approaches to Characterisation of Textile Materials Using Environmental Scanning Electron Microscope / Q.F. Wei, X.Q. Wang, R.R. Mather, A.F. Fotheringham // Fibres & Textiles in Eastern Europe, ISSN 1230-3666, 2004, Vol. 12, N 2, pp. 79-83.

Tekstilės medžiagos projektuojamos, kuriant mikrostruktūras, kurios galutiniam produktui suteikia būdingas savybes, dėl kurių jos yra plačiai pritaikomos. Todėl yra labai svarbu suprasti, kaip kiekviena struktūra yra suprojektuota, ir kaip ji susijusi su produkto savybėmis tekstilės moksle ir inžinerijoje. Straipsnyje išryškinamos aplinkos skenanuojančių elektronų mikroskopo (ESEM) taikymo galimybės tekstilės medžiagų paviršiaus, sąveikos ir dinaminių savybių apibūdinimui. Naudojant ESEM galima atvaizduoti, esant santykinai mažesniam vakuumui, palyginus su SEM, tokiu būdu, galima tyrinėti nelaidžias medžiagas be anglies ar aukso padengimo. ESEM gali būti traktuojama, kaip mikrodinaminė eksperimentavimo kamera, kurioje medžiagos gali būti tiriamos, esant skirtingiems slėgiams, temperatūroms ir įvairioms dujoms/skysčiams. ESEM galimybė sekti dinaminius įvykius suteikia naują suvokimą apie struktūrų formavimo kinetiką, persigrupavimą ar irimą, kurie yra labai svarbūs gaminant ar kuriant tekstilės medžiagas.

Koprowska J. ir kt. New Type of Textiles with Shielding Properties / J. Koprowska, M. Pietranik, W. Stawski // Fibres & Textiles in Eastern Europe, ISSN 1230-3666, 2004, Vol. 12, N 3, pp. 39-42.

Apsauginiai skydai, skirti apsaugai nuo elektromagnetinio spinduliavimo, pagaminti iš metalo yra brangūs, sunkūs, ne visada patogūs arba kartais netgi visiškai netinkami naudoti. Todėl pradėtos nagrinėti naujų medžiagų tokių, kaip specialūs plastikai, daugiasluoksnės plėvelės ar tekstilės medžiagos, taikymo šiems tikslams galimybės. Lanksčios medžiagos (tekstilės medžiagos), apsaugančios nuo elektromagnetinių laukų, dažniau naudojamos praktikoje, pvz., kambarių sienų apmušimui ar prietaisų apdengimui, siekiant sumažinti spinduliavimą. Lodzės Tekstilės tyrimų institute (Lenkija) sukurti ir pagaminti naujų lanksčių tekstilės medžiagų, apsaugančių nuo aukšto dažnio elektromagnetininės energijos spinduliavimo, pavyzdžiai. Straipsnyje aprašomos naujos medžiagos, jų savybės ir paprastas apsaugos efektyvumo vertinimo metodas. Naujos savybės produktui gali būti suteikiamos, padengiant tekstilės medžiagų paviršių specialiomis dangomis (su įmaišytais elektromagnetiniais absorberiais). Naujų medžiagų apsaugos nuo elektromagnetinio spinduliavimo efektyvumo vertinimui taikytas instaliacinis (iki apie 2000 MHz) metodas, kuriuo buvo išmatuotas tekstilės bandinių silpninimo efektyvumas (intarpo nuostoliai). Naujos apsauginės medžiagos gali būti naudojamos komufliažinių karinės paskirties gaminių, vartojamų dirbant su prietaisais, skleidžiančiais trumpąsias bangas arba mikrobangų diatermas, gamybai.

<<GRĮŽTI Į TEMAS    Puslapiai:   1   2   3   4   5   6   7