<<GRĮŽTI Į TEMAS    Puslapiai:   1   2   3   4   5   6   7

Kurbak A. Basic Studies for Modeling Complex Weft Knitted Fabric Structures Part I: A Geometrical Model for Widthwise Curlings of Plain Knitted Fabrics / Arif Kurbak, Ozgur Ekmen // Textile Research Journal. ISSN 0040-5175. 2008, V. 78, N 1, pp. 198-208.

Straipsnyje pateikiamas geometrinis modelis, skirtas susisukimams lygiojo mezgimo medžiagose modeliuoti. Modelis yra sudarytas lygiojo skersinio pynimo kilpos modelio, pasiūlyto Kurbak’ (1998) pagrindu. Buvo siekiama sukurti modelį, pritaikytą m×n dvipusiam dešininiam pynimui. Taip pat, buvo užsibrėžtas tikslas sukurti mažo skersmens cilindrinį (rankovės formos) techninį medžiagos modelį. Modelis buvo sudarytas pagal mastelį, naudojant 3DS-MAX kompiuterinę grafinę programą. Buvo sumodeliuotos kilpos, kurių forma tokia pati, kaip ir eksperimentiniu būdu gautų m×n dvipusio dešininio pynimo kilpų. Sukimo ir lenkimo energija buvo sumažinta, projektuojant visame plotyje susisukimus, ypač viduriniuose kilpų platinos lanko taškuose.

Gao Y. Recent Advances in Antimicrobial Treatments of Textiles / Yuan Gao, Robin Cranston // Textile Research Journal. ISSN 0040-5175. 2008, V. 78, N 1, pp. 60-72.

Mikrobų augimas tekstilėje, jos eksploatavimo ir saugojimo metu, neigiamai veikia ir vartotoją, ir pačią tekstilę. Žalingas poveikis gali būti kontroliuojamas, medžiagas apdorojant įvairiomis baktericidinėmis apdailomis arba į sintetinius pluoštus įmaišant chemines medžiagas, apsaugančias nuo mikrobų poveikio, jų ekstruzijos metu. Antimikrobinės tekstilės paklausa pastaruoju metu labai išaugo, kadangi vartotojas skiria didelį dėmesį higienai ir aktyviam gyvenimo būdui. Pastarosios priežastys stimuliuoja poreikį aktyviau plėtoti tokio tipo medžiagų tyrimus ir gamybos vystymą. Straipsnyje apžvelgiami reikalavimai antimikrobinei apdailai, kiekybinis ir kokybinis tokios apdailos veiksmingumo vertinimas, antimikrobinių medžiagų taikymo metodai ir paskutinieji pasiekimai antimikrobinės apdailos technologijoje, naudojant šias medžiagas: sidabrą, ketvirtinio amonio druskas, poliheksametilo biguanidą, triklosaną, chitozaną, dažus ir regeneruoto N-halamino mišinius ir peroksido rūgštis. Sidabras, PHMB, ketvirtinio amonio junginiai ir triklosanas pastaruoju metu naudojami pramoninei cheminių, dažniausiai sintetinių, (pvz., nailonas, poliesteris, celiuliozės acetatas ar polipropilenas) ir natūralių (medvilnės ir vilnos) pluoštų antibakterinei apdailai. Tuo tarpu, chitozanas ir regeneruotas biocidas yra vystymo stadijoje. Biocidai, priklausomai nuo pluoštų prigimties, gali būti taikomi kaip apdailos medžiaga arba, kaip papildoma cheminė medžiaga, įmaišoma pluoštų ekstruzijos metu.

Gotoh K. Improvement of Serviceability Properties of Synthetic Textile Fabrics using 172 nm Ultraviolet Excimer Lamp / Keiko Gotoh, Masako Hayashiya // Textile Research Journal. ISSN 0040-5175. 2008, V. 78, N 1, pp. 37-44.

172 nm bangų ilgio ultravioletiniais (UV) spinduliais buvo paveiktos acetato, nailono 6, poli (metileno tereftalato (PET)), akrilano ir polipropileno tekstilės medžiagos. UV spinduliai nesukelia didesnių medžiagų tąsumo ar paviršiaus atspindžio pokyčių. Tačiau, po medžiagų švitinimo UV spinduliais 1 minutę, jų šlampumas gerokai padidėja. Medžiagų šlampumas vertintas pagal vandens kontakto kampą, nustatytą pagal Wilhelmo metodiką, iš medžiagos ištrauktiems atskiriems pluoštams. Po poveikio UV spinduliais padidėjo ir tirtų medžiagų kapiliarumas bei vandens absorbcija. Be to, iš PET paviršiaus, paveikto UV spinduliais, išvalytų sveikatai žalingų druskų kiekis skystyje buvo didesnis. Remiantis aptiktais medžiagų savybių pokyčiais, teigiama, kad apdorojimas ultraviolitiniais spinduliais gali smarkiai pagerinti sintetinių medžiagų elgseną.

Lee H. J., Michielsen S. Design of Superhydrophobic Textile Surfaces // Ambience – 08. Smart Textiles – Technology and Design: Proceedings of International Scientific Conference [Borås, Sweden, June 2-3, 2008],  Borås, 2008. pp. 40-47.

Straipsnyje analizuojama lygių ir šiurkščių paviršių elgsena vilgymo procese. Superhidrofobinių šiurkščių polimerų paviršių modeliavimui taikyti du matematiniai modeliai: Wenzel ir Cassie-Baxter. Šių modelių pagrindu sukurti dirbtiniai superhidrofobiniai arba superhidrofiliniai paviršiai. Šiurkštūs nailono paviršiai, imituojantys lotoso lapą, buvo sukurti poliesterio paviršių padengus nailono 6.6 trumpais pluoštais, taikant pluošto įklijavimo pocesą. Po poliakrilo rūgšties (PAA) grandinių prijungimo prie nailono 6.6 paviršių, prijungus 1H, 1H- perfloraktilamino medžiagas buvo pagaminti lygūs superhidrofobiniai paviršiai. Šioms medžiagoms buvo nustatytos 178° vandens kontakto kampų vertės. Taikant topologinį (mechaninį) ir cheminį nailono 6.6 audinio paviršiaus modifikavimą buvo paruošti dirbtiniai lotoso lapai, kurių vandens kontakto kampo vertės buvo 168°. Eksperimento rezultatai gerai koreliavo su rezultatais, nustatytais taikant Cassie-Baxter modelį. Kampas, kuriuo vandens lašelis nurieda pasvirusiu paviršiumi, taip gali būti taikomas superhidrofobinių paviršių apibūdinimui. Tyrimais patvirtinta, kad šio kampo dydis priklauso nuo lašelio dydžio. Slystančių ant pasvirusių floramino ir alkilamino daugiagijų medžiagų paviršių lašelių priešakiniai kontakto kampai yra labai artimi 180°. Tačiau kontakto kampų vertės gali priklausyti ir nuo tam tikrų vietinių medžiagos struktūros ypatybių: išsikišusių siūlų, siūlų dydžio ir išsidėstymo medžiagos paviršiuje. Netgi jei lašelių atsiliekančių paviršių kontakto kampai yra mažesni negu 90°, užlašinus 0,5 mL dydžio vandens lašelius, šių superhidrofobinių paviršių lašelių nuriedėjimo kontakto kampų vertės gali būti mažesnės negu 5°.

Salleh M. N., Acar M., Burns N. D. New Method to Develop and Assess Pressure Garment //  Ambience – 08. Smart Textiles – Technology and Design: Proceedings of International Scientific Conference [Borås, Sweden, June 2-3, 2008],  Borås, 2008. pp. 53-58.

Straipsnyje pristatoma nauja kompresinių drabužių gamybos sistema, iliustruojama kojos kelio įtvaro konstrukcijos sudarymo pavyzdžiu. Gamybos sistema kuriama, remiantis eksperimentiniais tyrimais ir kompiuteriniu modeliavimu. Kūno skeneriu nustatomi pradiniai kūno matmenys ir sužeistos kūno dalies padėtis (x, y ir z koordinatės). Vėliau pradinių duomenų pagrindu sugeneruojamas 3D kūno modelis - cilindras, ant kurio pagal tuos pačius pradinius duomenis ir specialią formulę sukuriamas 3D gaminys. Sugeneravus gaminio trimatį modelį sudaromas gaminio slėgio į atskiras kūno zonas modelis, įvertinantis medžiagų savybes ir kūno dalių ypatumus. Projektuojant gaminį, skaičiuojamas mažinimo koeficientas, įvertinantis vidutinį kūno kreivumo spindulį. Sudaryta 3D gaminio konstrukcija pervedama į 2D konstrukciją.

Christie R. M. Chromic Textiles: From Molecular Design to Textile Design // Ambience – 08. Smart Textiles – Technology and Design: Proceedings of International Scientific Conference [Borås, Sweden, June 2-3, 2008],  Borås, 2008. pp. 140-144.

Straipsnyje nagrinėjamos pramoniniais chrominiais dažikliais apdorotos tekstilės fotochrominės ir termochrominės savybės (galimybė keisti spalvas). Atliktų tyrimų pagrindu sudaryta šių dažiklių taikymo tekstilės dažymui metodika ir nustatytos dažymo šiais dažikliais techninės sąlygos, kurias privalo žinoti tekstilės dizaineriai. Ištirta, kad netgi vandenyje netirpstantys pramoniniai fotochrominiai dažikliai gali būti naudojami vandeninių pigmentų marginimo procese. Didelė jų kaina nedaro neigiamos įtakos, kadangi norimam efektui pasiekti pakanka, kad marginimo medžiagoje jų būtų vos 0,05 %. Fotochrominių medžiagų spalva gali būti vertinama pagal apšviestos ir neapšviestos tekstilės medžiagos spalvos pokytį, išmatuotą taikant įprastas metodikas. Nustatyta, kad medvilninės medžiagos lengviau dažomos už poliesterines, ir kad dažymas yra efektyvesnis, dažant prieš tai išskalbtas medžiagas. Šios rūšies dažikliai taip pat gali būti įmaišomi į polipropileno pluoštą jo ekstruzijos procese. Taikant kompiuterinį molekulių modeliavimą, buvo susintetinti specialūs fotochrominiai tekstilės dažikliai, t.y. vandenyje tirpstantys fotochrominiai dažikliai tiesioginiam dažymui ir skaimeniniam marginimui, bei dažikliai, kurie, keičiantis apšvietimo sąlygoms, įgyja dvi spalvas.

Karahan H. A., Demir A., Őzdoģan E., Őktem T., Seventekin N.Atmospheric Pressure Plasma and its Applications on Wool Fibers // Ambience – 08. Smart Textiles – Technology and Design: Proceedings of International Scientific Conference [Borås,  Sweden, June 2-3, 2008],  Borås, 2008. pp. 161-164.

Plazma yra ketvirtasis būvis medžiagos, sudarytos iš radikalų, metastabilių molekulių, fotonų ir įelektrintų dalelių, tokių kaip jonai ir elektronai, molekuliniai ir polimeriniai fragmentai. Taikant plazminį apdorojimą, pluošto paviršius gali būti modifikuotas, nepakeičiant didžiosios dalies jo savybių, taip pat, žema temperatūra nesuardo bandinio. Apdorojimas plazma yra sausas (nereikia vandens ir papildomų cheminių medžiagų) ir aplinkai nekenksmingas procesas. Žemo slėgio ir atmosferos plazma gali būti naudojama paviršiaus valymui, aktyvavimui ir graviravimui, medžiagų skersinių ryšių sudarymui, grandinių dalijimui, oksidavimui, skiepijimui ir nusodinimui. Atmosferos plazma turi daug pranašumų, lyginant su vakuumo plazma. Vakuuminis plazminis apdorojimas yra laiko, vietos ir energijos išteklių reikalaujanti sistema. Be to, šios medžiagų savybės labai priklauso nuo įrenginio matmenų, o procesas nėra nepertraukiamas. Iš kitos pusės, atmosferos plazma gali būti generuojama, esant atmosferos sąlygoms ir nereikaula vakuminių sistemų. Kiti pranašumai – nepertraukiamas ir atviro perimetro medžiagos tekėjimas (srautas). Vilnos pluošto išorinis paviršius yra padengtas lipidų arba vaškinių medžiagų sluoksniu, dėl kurio vilna yra hidrofobiška. Šis sluoksnis gali būti pašalinamas įvairiais būdais: cheminiu ir fizikiniu-cheminiu apdorojimu. Šiuo požiūriu daug pranašumų turi apdorojimas plazma. Straipsnyje parodyta, kad apdorojus vilnos pluošto paviršių atmosferos argono plazma, pagerėja vilnos pluošto paviršius, padidėja šlampumas (drėgmės sugeriamumas), jis tampa lengviau dažomu, marginamu ir mažiau traukiu.

Lundell T., Oscarsson L., Heimdal E., J., Peterson J. Development of a diamond shaped lihgt radiating textile – an experimental flat knitting process with optical fibres // Ambience – 08. Smart Textiles – Technology and Design: Proceedings of International Scientific Conference [Borås, Sweden, June 2-3, 2008],  Borås, 2008. pp. 115-116.

Straipsnyje pristatomi produkto eksperimentinio vystymo rezultatai, gauti kuriant šviesą spinduliuojančią tekstilinę lempą, kurioje optiniai pluoštai naudojami, kaip vienintelis apšvietimo šaltinis. Šviesą spinduliuojančią tekstilę kuria GloFab įmonė, įsikūrusi Stokholme. Straipsnyje pristatomų tyrimų tikslas yra išplėsti megztinės medžiagos deimanto formos su šešiakampio pagrindu ir integruotais optiniais pluoštais lempų gaubtų gamybos galimybes. Tokia tekstilė buvo pagaminta, naudojant elektroninę plokščią mezgimo mašiną su specialiu įrenginiu, skirtu standžių siūlų tiekimui. Produkto vystymo procesą sudarė dvi dalys: norimos formos megztinės medžiagos pagaminimo galimybių išplėtimas ir eksperimentiniai tyrimai, skirti megztinių medžiagų su optiniais pluoštais PMMA (polimetilmetakrilatas) (skersinių siūlų įterpimas) gamybos techonologijos parengimui. Šešiakampo formos megztinės medžiagos lempos gaubtas buvo pagamintas vienas po kito išmezgus šešis trikampius. Mezgant stačiakampio formos megztines medžiagas iš vienagijų skaidrių poliesterio siūlų, ir optinius pluoštus integruojant į medžiagos struktūrą skersine kryptimi jokių problemų nekyla. Tačiau mezgant šešiakampio formos megztinės medžiagos gaminius, dėl vidiniame gaminio kontūre atsirandančių įtempių, siūlai dažnai nutrūksta. Atlikti tyrimai parodė, kad tokio dizaino ir paskirties gaminiai gali būti gaminami, naudojant plokščiąsias mezgimo mašinas, bet būtina tobulinti jų mezgimo technologiją.

Landin H., Persson A., Worbin L.. Electrical Burn-outs – a Technique to Design Knitted Dynamic Tectile Patterns // Ambience – 08. Smart Textiles – Technology and Design: Proceedings of International Scientific Conference [Borås, Sweden, June 2-3, 2008],  Borås, 2008. pp. 133-139.

Straipsnyje pristatomi praktiniais darbais pagrįsti eksperimentinių tyrimų rezultatai, gauti kuriant staltieses, reaguojančias į išorinius signalus. Staltiesės, prijungtos prie mobiliųjų telefonų, gali reaguoti į įeinančius skambučius ir žinutes išdegintų staltiesės dekoro elementų vietose. Priklausomai nuo gaunamų signalų, staltiesėse atsiranda spalvos arba struktūros pokyčiai. Tokiu būdu, atsiranda galimybės keisti tekstilės medžiagų estetines ir lytėjimo savybes. Megztinės medžiagos buvo numegztos moderniomis plokščiomis mezgimo mašinomis, kuriomis galima megzti ir iš standžių vienagijų, tame tarpe ir metalo, siūlų. Prie įmegztų elektrai laidžių siūlų prijungus elektros srovę, tradicinėje tekstilėje gali būti išdeginami norimo dizaino dekoro elementai. Gaunamas vizualusis ir lytėjimo efektas priklauso nuo elektros srovės charakteristikų, poveikio trukmės bei tekstilės medžiagų savybių. Į staltiesę įterpiami ir vienagijai vario siūlai, reikalingi iš išorės gaunamų signalų perdavimui.

Thomsen R., M., Hicks T. To Knit a Wall, knit as Matrix for Composite Materials for Architecture // Ambience – 08. Smart Textiles – Technology and Design: Proceedings of International Scientific Conference [Borås, Sweden, June 2-3, 2008],  Borås, 2008. pp. 107-114.

Straipsnyje pristatomi dviejų projektų (ang. k. ”Slow Furl” ir ”Knitted Skins”) pirminiai rezultatai apie sudėtingos tekstilės vystymo galimybes drabužių, medicinos, automobilių pramonėje, o taip pat ir architektūroje. Analizuojama, kaip naujų labai gerų eksploatacinių savybių pluoštai, tokie kaip polietilenas (HPPE), paraamidai (Kevlar) ir anglies pluoštai bei nauja pramoninė kompiuterinė dizaino ir gamybos technika (CAD/CAM) gali būti panaudojama, sprendžiant tam tikrus architektūros uždavinius. Iš lanksčių tekstilės (ypatingai megztinių) medžiagų gali būti suformuojamos sudėtingos formos, kurios pastate yra sutvirtinamos ir fiksuojamos. Tekstilės medžiagos architektūroje gali būti naudojamos kaip statybinė medžiaga (dizaino ir technologijų sprendimai pastato fasadui) ir kaip armatūra, kurios pagalba dinaminis sienos paviršius gali judėti. Megztinių medžiagų panaudojimo architektūroje galimybės nagrinėjamos keturiais aspektais. Tekstilės medžiagos gali būti pastato fasadams naudojamų kompozitų (laminatų) sudedamoji dalis. Taip pat, tekstilės panaudojimas architektūroje gali būti suvokiamas ne tik kaip statybinės medžiagos panaudojimas, bet ir naujas pastatų išorės ir vidinės erdvės kultūrinis suvokimas. Kuriant pastatų fasadų dizainą, panaudojamos CAD galimybės kurti trimačius paviršius, nesudėtingai pervedamus į plokštumą. Apskritojo mezgimo mašinomis galima numegzti ne tik atskirus trimačius drabužio elementus, bet ir sudėtingą konstrukcinį daugiasluoksnį, besiūlį, su išsikišimais, klostėmis ar prapjovomis paviršių.

<<GRĮŽTI Į TEMAS    Puslapiai:   1   2   3   4   5   6   7