Brun A. ir kt. Logistics and supply chain management in luxury fashion retail: Empirical investigation of Italian firms / Alessandro Brun, Federico Caniato, Maria Caridi, Cecilia Castelli, Giovanni Miragliotta, Stefano Ronchi, Andrea Sianesi, Gianluca Spina // International Journal of Production Economics. ISSN 0925-5273. 2008, Vol. 114, Nr. 2, p. 554-570.

Italijos mados industrija - tai verslas, kuris 2006 metais buvo vertas 67.6 milijardų eurų, iš kurių apie 26 milijardų eurų atiteko prabangos prekių segmentui. Rinkodaros guru pažymi, kad „dabar bet kurios šalies, netgi, bet kurio pajamų lygio vartotojai pageidauja daugiau prabangos“ (Danzigeris, 2005), todėl kompanijos prekinius ženklus turi pakelti į aukštesnį lygmenį, o gaminiams ir paslaugoms turi suteikti daugiau išskirtinių savybių. Tačiau tai negali būti siekiama tik rinkodaros pastangomis. Koks yra tiekimo grandinės valdymo vaidmuo prabangos prekes gaminančios įmonės sėkmingoje veikloje? Straipsnyje pateikiami Politecnico di Milano vykdomo projekto žvalgomųjų tyrimų rezultatai, susiję su tiekimo grandinės valdymu mados industrijoje. Iš viso buvo išanalizuota 12 Italijos prabangios mados prekybininkų veikla, siekiant nustatyti pagrindines prabangios mados segmento tiekimo grandinės ypatybes ir įvertinti jų vaidmenų sėkmingoje įmonės veikloje.

Choi T. M. Mean-variance analysis of Quick Response Program / Tsan-Ming Choi, Pui-Sze Chow // International Journal of Production Economics. ISSN 0925-5273. 2008, Vol. 114, Nr. 2, p. 456-475.

Greitojo atsako programa (quick response program - QRP) jau pakankamai seniai įsigalėjo mados tiekimo grandinėse. Yra žinoma, kad QRP gali būti nevienodai naudinga visiems grandinės dalyviams, todėl turi būti sukurtos specialios priemonės win-win situacijai pasiekti. Reikia pažymėti, kad iki šiol pakankamai mažai žinoma apie rizikos laipsnį, susijusį su QRP. Įvertinant tai, straipsnyje pateikiama QRP analizė atlikta taikant vidurkio-variacijos (mean–variante - MV) metodą. Straipsnyje pateikiama nemažai pavyzdžių, kaip tokios priemonės, kaip: kainų politika, paslaugų lygio politika ir atpirkimo sąlygų politika gali būti pritaikytos MV win-win situacijai pasiekti ir kurioje visų grandinės dalyvių lūkesčiai pelno ir rizikos klausimais būtų patenkinti. Straipsnis baigiamas rezultatų skaitmenine analize ir išvadomis, kurios apima ir tiekimo grandinės dalyvių veiksmų koordinavimą, ir prielaidas MW win-win situacijai susidaryti. Pateikiamos apibendrintos įžvalgos vadovams.

Daanen H. Made-to-measure pattern development based on 3D whole body scans / Hein Daanen, Sung-Ae Hong // International Journal of Clothing Science and Technology. ISSN 0955-6222. 2008, Vol. 20, Nr. 1, p. 15 – 25.

Įgyvendinant masinės gamybos personalizaciją yra būtinos naujos technologijos, kurios sujungtų erdvinio (3D) žmogaus kūno skenavimo duomenis su gamybinėmis technologijomis. Straipsnyje pateikiama sijonų gamybos dviejų metodų palyginamoji analizė. Pirmuoju atveju iš skenuotų (3D) duomenų tiesiogiai generuojami linijiniai (1D) matmenys, o antruoju atveju skaitmeniniai duomenys generuojami į trikampius, iš kurių vėliau formuojama drabužio forma. Tyrimuose dalyvavo trys moterys. Jos buvo nuskenuotos, o gauti skaitmeniniai matmenys tiesiogiai panaudoti sijonų iš džinsinės medžiagos lekaluose. Pasiūti sijonai buvo primatuoti. Tyrimai parodė, kad antrasis metodas buvo tikslesnis, nes sijonai geriau tiko individualioms figūroms. Pirmuoju atveju du iš trijų sijonų buvo per platūs, nes klubų apimtis iš skenuotų duomenų tiesiogiai generuojant linijinius matmenis gauta didesnė, nei matuojant rankiniu būdu.

Endo S. ir kt. Mass customization for long-term relationship development. Why consumers purchase mass customized products again / Seiji Endo, Doris H. Kincade // Qualitative Market Research: An International Journal. ISSN 1352-2752. 2008, Vol. 11, Nr. 3, p. 275-294.

Straipsnis pateikia elektroninės prekybos aplinkos apžvalgą iš masinės gamybos personalizacijos (mass customization - MC) ir ilgalaikių santykių (long-term relationships – LTRs) tarp kompanijos ir vartotojo perspektyvos. Atlikti kokybiniai tyrimai ir paimti giluminiai interviu. 20 respondentų įvertino elektroninės prekybos procesus, kompanijų internetinius puslapius, jiems pristatytus gaminius ir savo bendrą pirkimų patirtį. Tyrimų rezultate buvo nustatytos trys vartotojų grupės. Pirmoji grupė – apatiški vartotojai, kurie daugiau nebenori įsigyti masinės gamybos personalizuotų produktų. Antroji grupė – entuziastingi vartotojai, kurie norėtų dar kartą įsigyti tokių gaminių, tačiau neatsisako ir įprastų masinės gamybos produktų. Ir trečioji grupė – holistiniai vartotojai, turintys išskirtinių poreikių, kuriuos gali patenkinti tik personalizuoti produktai. Taigi, gauti rezultatai gali būti naudingi kompanijoms, kurios nori užmegzti ilgalaikius santykius su savo vartotojais ir orientuotis į personalizuotų produktų gamybą.

Hilletofth P. Supply chain management in fashion and textile industry / Per Hilletofth, Olli-Pekka Hilmola // International Journal of Services Sciences.
ISSN 1753-1446. 2008, Vol. 1, Nr. 2, p. 127 – 147.

Poreikis mados ir tekstilės versle keičiasi labai greitai dėl šio sektoriaus specifinių savybių: sparčios mados ciklo raidos ir nepastovios situacijos rinkoje. Taigi, poreikio kaita yra sunkiai nuspėjama ir gali iš esmės pasikeisti per labai trumpą laiką, o tai savo ruožtu gali sukelti didelis sunkumus tiekimo grandinei. Optimizuojant savo veiklą ir siekiant išlikti konkurencingai, mados ir tekstilės kompanijai reikia sukurti ir įsidiegti „lanksčią“ ir “jautrią“ (leagil = lean + agile) tiekimo grandinę. Vienas iš geriausių tokios tiekimo grandinės pavyzdžių yra Zara kompanija. Tačiau „lanksti“ ir “jautri“ tiekimo grandinė nėra vienintelė ir universali išeitis mados ir tekstilės sektoriui. Kai kurioms kompanijos „lanksti“ (lean) tiekimo grandinė yra labiau tinkama. Situacijų analizė ir rezultatų imitacija parodė, kad abiejų tipų grandinės gali sėkmingai egzistuoti kaip skirtingos alternatyvos. Tai įrodo ir tokių kompanijų, kaip H&M ir Zara patirtis.

Yeung A. H. W. ir kt. Specific customer knowledge and operational performance in apparel manufacturing / Alice H.W. Yeung, Victor H.Y. Lo, Andy C.L. Yeung, T.C. Edwin Cheng // International Journal of Production Economics. ISSN 0925-5273. 2008, Vol. 114, Nr. 2, p. 520-533.

Kliento žinios gali būti labai svarbios suteikiant kompanijai pranašumą prieš kitas konkurentes. Empirinių kliento žinių taikymo tyrimų operacijų valdymo srityje vis dar trūksta. Šiame straipsnyje analizuojama, kaip užsakovo žinias galima būtų panaudoti operacinės veiklos gerinimui aprangos pramonės tiekimo grandinės aplinkoje. Tyrimų pradžioje buvo nustatytas ryšys tarp užsakovo žinių ir operacinės veiklos ir atitinkamos literatūros pagrindu apibrėžtos jų savybės. Po to, remiantis jau atliktais tyrimais ir gautais interviu iš patyrusio gamybos personalo, iškelta keletas hipotezių, kurios patikrintos atliekant apklausas. Siekiant nustatyti svarbiausias užsakovo žinių savybes, nulemiančias operacinę veiklą, atlikta regresinė analizė. Straipsnio medžiaga yra svarbi tuo, kad egzistuoja ryšys tarp individualaus užsakovo žinių ir skirtingų operacinės veikos aspektų. Straipsnio medžiaga aprangos gamybos praktikams suteikia valdymo įžvalgų.

Saiki D. Featuring clothing and textile collections online // Aslib Proceedings.
ISSN 0001-253X. 2008, Vol. 60, Nr. 2, p. 99 – 110.

Straipsnyje pristatoma skaitmeninių vaizdų, pateikiamų aprangos ir tekstilės kolekcijų internetiniuose puslapiuose, analizė, kuri atlikta keliais aspektais. Buvo nustatoma, ar pateiktas modelis yra internetinio puslapio dalis, ar priklauso duomenų bazėms. Taip pat buvo svarbu ar internetiniame puslapyje numatyta galimybė modelį padidinti, ar galima jį apžiūrėti iš visų pusių, ar tam taikomos skirtingos drabužių formos ir manekenai. Taip pat buvo svarbu įvertinti ir patį kontekstą, kuriame modelis pateikiamas, t.y. ar šalia jo pateikiama tekstinė informacija. Iš viso buvo apžvelgti 57 internetiniai puslapiai. Nustatyta, kad ne visus vaizdus galima buvo didinti. Dauguma jų pateikė tik modelio vaizdą iš priekio. Tekstinė informacija buvo pateikiama tik kartu su modeliais, esančiais duomenų bazėse.

Şen A. The US fashion industry: A supply chain review // International Journal of Production Economics. ISSN 0925-5273. 2008, Vol. 114, Nr. 2, p. 571-59.

Mados industrija pasižymi trumpu produktų gyvavimo ciklu, didele gaminių įvairove, vartotojų poreikių nenuspėjamu kitimu ir ilgu bei nelanksčiu tiekimo procesu. Išvardintos savybės, sudėtinga tiekimo grandinė ir dideli informacijos srautai rodo, kas šiai pramonės šakai reikalingas efektyvus tiekimo grandinės valdymas. Mados industrija pastarųjų 20 metų bėgyje sparčiai keitėsi: pasireiškė ryški prekybos konsolidacija, dauguma aprangos gamintojų persikėlė į kitas šalis, spartėjo elektroninės prekybos įsigalėjimas mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje. Straipsnyje apžvelgiama JAV mados industrijos tiekimo grandinių esama padėtis ir numatomos jų vystimosi kryptys. Tyrimų medžiagą sudarė gamybiniai duomenys, straipsniai verslo temomis, pramonės šakų apžvalgos. Taip pat buvo imami giluminiai interviu iš Kalifornijos aprangos gamintojų ir daugumos JAV prekybinių tinklų vadovų, akcentuojant kokius esminius restruktūrizacijos etapus turi pereiti ši pramonės šaka, siekdama sukurti efektyvias tiekimo grandines.

Spijkerman R.P. Appreciation of apparel e-tailing by Dutch fashion consumers // Journal of Fashion Marketing and Management. ISSN 1361-2026. 2008, Vol. 12, Nr. 1, p. 119-137.

Straipsnio tikslas buvo apžvelgti Olandijos aprangos prekybininkų internetinius puslapius ir išsiaiškinti, kaip Olandijos vartotojai vertina internetinę aprangos prekybą. Atlikus vartotojų apklausą išaiškėjo, kad internetu drabužius pirko 15 proc. apklaustųjų. Amžius ir lytis pirkimams įtakos neturėjo. Abejotinais faktoriais buvo mokėjimo internetu saugumas, privatumas ir pirkinio pristatymas. Tuo tarpu informacija apie gaminį, jo tinkamumas ir išvaizda buvo mažiau svarbūs. Nustatyta, kad aprangos elektroninė prekyba yra sparčiai auganti prekybinė sritis. Straipsnyje pateikiamos penkios rekomendacijos, kurios turėtų garantuoti aprangos elektroninės prekybos sėkmę.

Webster S. Ordering and pricing policies in a manufacturing and distribution supply chain for fashion products / Scott Webster, Z. Kevin Weng // International Journal of Production Economics. ISSN 0925-5273. 2008, Vol. 114, Nr. 2, p. 476-486.

Straipsnyje pristatomas gamybinių ir paskirstymo tiekimo grandinių modelis. Šios grandinės funkcionuoja mados industrijos srityje, kuri pasižymi kainoms jautriu ir kintamu poreikiu trumpo gyvavimo ciklo gaminiams. Nagrinėjami du specifiniai scenarijai. Gamintojo kontrolės scenarijuje paskirstytojas dalinasi kainoms jautrų kintamą poreikį kartu su gamintoju. Tuo pačiu gamintojas kontroliuoja atsargas tiekimo grandinėje ir prisiima dalį atsargų viršijimo rizikos. Paskirstytojo kontrolės scenarijuje procesas vyksta atvirkštine tvarka. Vyraujanti nuomonė sako, kad gamintojas privalo kontroliuoti tiekimo grandinę, tačiau gauti tyrimų rezultatai atskleidė, kad tai prieštarauja paskirstytojo, kuris parduoda trumpo gyvavimo ciklo produktus, interesams. Be to, tyrimai parodė, kad bendras tiekimo grandinės pelnas yra aukštesnis tada, kai paskirstytojas kontroliuoja atsargas tiekimo grandinėje ir prisiima atsargų viršijimo riziką.

<<GRĮŽTI Į TEMAS    Puslapiai:   1   2   3   4   5   6   7