Bedek G. ir kt. Microencapsulation of Xylitol With Semi-Permeable Shell Used as Humidity Sensor: Process and Application on Knitting Fabrics / G. Bedek, E. Devaux, D. Dupont, F. Salaun, D. Deranton // 8^th AUTEX Conference: Conference Proceedings [Biella, 24-26 June 2008], Biella, 2008. pp.8.

Pateikiamas mikrokapsulių paruošimas jas polimerizuojant su porų apvalkalo ir drėgmės matavimo daviklių iš xylitolio šerdies. Trys sintezės besiskiriančios skirtinga monomerinių komponentų procentine mase buvo panaudotos analizuojant drėgmės sugeriamumo laiką. Drėgmės matuoklis buvo panaudotas ant megztos medvilninės medžiagos pagrindžiant šios medžiagos drėgmės savybes. Paskutinėje dalyje parodomi difuziniai drėgmės transportavimo bandymai, esant odos temperatūrai, tokio daviklio ant hidrofilinio medvilninio audinio dinamiškame su tekstilės davikliu sraute, naudojant mišrų nikelio ir vario siūlą.

Soroudi A. ir kt. Preparation of Conductive Polyaniline/Polypropylene Blends and Their Melt Spinning to Fibre Filamenst / A. Soroudi, M. Skrifvars  // 8^th AUTEX Conference: Conference Proceedings [Biella, 24-26 June 2008], Biella, 2008. pp.6.

Laidžios gijos buvo pagamintos maišant polipropileną ir Panipolį verpimo iš lydalo metu vienos pratempimo eigos būdu, naudojant skirtingus pratempimo laipsnius. Tiriamos elektrinės varžos savybių priklausomybės nuo gijos morfologijos parametrų. Morfologija pateikiama dvejose fazėse naudojant TEM ir SEM. Panipolio lašų dydis ir dispersijos fazė bei pratempimo laipsnis turi ženklią įtaką gijos elektrinei varžai.

Manea L.R. ir kt. Smart Clothing, a Reality of Our Times / L.R. Manea, A.L. Leon, D. Avram, M. Urse, G. Aniculaesei // 8^th AUTEX Conference: Conference Proceedings [Biella, 24-26 June 2008], Biella, 2008. pp.8.

Pažymima, kad sumanioji apranga šiandien jau yra kasdieninė realybė. Tiesa, kol kas tai yra tik specialių socialinių kategorijų žmonių kasdieninė realybė, t.y. sportininkų, informacinių technologijų specialistų, vadybininkų, tyrėjų. Mobilios komunikacijos ir jų technologijų vystymasis greitai tai padarys visų žmonių vartojimo reikmenimis. Sumanioji tekstilė leidžia stebėti aplinką be papildomo komfortabilumą mažinančio veiksnio. Šiuo metu tyrėjai kuria laidžias medžiagas konkretiems tikslams, kurios gali būti naudojamos sumanioje tekstilėje. Laidžių polimerų plėvelės padengimas ant siūlų sukuria galimybę gaminti lanksčias laidžias medžiagas.

Khenoussi N. ir kt. Development and Caracterisation of Conductive Polyester Filaments / N. Khenoussi, O. Harzallah, J.Y. Drean, M. Schmitt, S. Bistac // 8^th AUTEX Conference: Conference Proceedings [Biella, 24-26 June 2008], Biella, 2008. pp.6.

Dauguma polimerų pasižymi didele elektrine varža. Polimerinės medžiagos taip pat yra naudojamos gaminti specialias elektroninės aparatūros bei daviklių dalis. Ši sritis reikalauja, kad polimerinė medžiaga būtų laidi, antistatinė elektriniam ar elektromagnetiniam laukui. Vienas iš būdų kaip išspręsti šią problemą yra įterpti laidžią giją į siūlą, t.y. sukurti kompozitinę medžiagą, kuri yra integruojama į tekstilę. Be to toks siūlas gali patirti įvairias trinties jėgas audimo metu. Šiame darbe nagrinėjama poliesterinės gijos, armuotos variu, trinties ir dėvėjimo elgsena. Mišrios gijos pagamintos verpiant giją iš lydalo. Dėvėjimo bandymai atlikti keičiant apkrovas ir greičius. Gijų paviršius prieš ir po bandymų analizuojamas SEM ir infraraudonąja spektroskopija. Tyrimai parodė pakankamą atsparumą dėvėjimui, net jei ir ant gijos paviršiaus galima pastebėti tam tikrus struktūros pakitimus.

Semnani D. ir kt. Investigation of Charging Properties of Chargeable Textile Batteries / D. Semnani, M. Sheikhzadeh, E. Halvani, M.G. Baradary // 8^th AUTEX Conference: Conference Proceedings [Biella, 24-26 June 2008], Biella, 2008. pp.8.

Šiame darbe pristatomas suprojektuotas įkraunamas tekstilinis elementas, sukurtas erdvinio audinio su nikeliu ir kadmiu pagrindu. Kaip elektrolitas baterijose naudojamas potašo hidroksidas. Sukurtas elementas buvo bandomas įkraunant ir iškraunant jį. Pakrovimas buvo vykdomas esant 1,5 V įtampai. Iškrovimas buvo vykdomas 1 val. laikotarpiu. Rezultatai rodo, kad elementas gali būti įkrautas per 17 val. ir iškrautas per 20 val. Bandymai buvo atliekami keičiant įkrovimo ir iškrovimo ciklų parametrus. Įkrovimo talpos kiekis gali būti kontroliuojamas naudojamo elektrolito laidumu.

Katragadda R.B. ir kt. A Novel Intelligent Textile Technology Based on Silicon Flexible Skins / R.B. Katragadda, Y. Xu // Sensors and Actuators A-Physical. ISSN 0924-4247. 2008, Nr. 1, p. 169-174.

Šiame straipsnyje pristatoma nauja sumaniosios tekstilės medžiagos technologija, pagrįsta apjungiant silikoninę lanksčią odą su tekstile. Šis naujas metodas įgalina įdiegti į tekstilės medžiagą jutimo ir matavimo komponentus ženkliai nesumažinant lankstumo ir dėvėjimo savybių. Straipsnyje pateikiami silikoninės lanksčios odos gamybos principai. Šią odą prisiuvant ant tekstilės medžiagos gaunama sumanioji tekstilė. Parengiamieji bandymai parodė puikų prototipų ilgaamžiškumą. Bandymai buvo atlikti mechaniškai deformuojant prototipus ir matuojant silikono įrąžą. Šitie duomenys suteikia vertingą informaciją tolimesniam gaminio optimizavimui ir tolimesniam šios sumaniosios tekstilės technologijos vystymui.

Huang C.T. ir kt. A Wearable Yarn-Based Piezo-Resistive Sensor / C.T. Huang, C.L. Shen, C.F. Tang, S.H. Chang // Sensors and Actuators A-Physical. ISSN 0924-4247. 2008, Nr. 2, p. 396-403.

Sumanioji tekstilė su audiniu pagrįstais davikliais, galinčiais matuoti judesį, laikyseną ar kvėpavimą yra labai plačiai naudojama. Dauguma audiniu pagrįstų daviklių buvo gaminami padengiant tekstilę pjezo medžiaga ar tiesiogiai įmezgant į tekstilės medžiagą laidžius pluoštus. Aišku, tekstilės struktūra, siūlų struktūra ir medžiagos struktūra, įtakoja daviklių charakteristikas. Tačiau struktūros padarinių tyrinėjimai iki šiol dar nebuvo ištirti. Šiame straipsnyje nagrinėjamas siūlu pagrįstas daviklis, pagamintas vartojant pluoštus pasižyminčius pjezo varža, elastinius, ir įprastinius poliesterio pluoštus. Viengubo ir dvigubo apsukimo metodai buvo naudoti siūlu pagrįstų daviklių gamyboje. Suprojektuotų daviklių atlikimas buvo įvertintas matuojant jų varžos pakitimus po įvairaus įkrovimo. Parodoma, kad energijos nuostolis įvyksta tarp pjezo varža pasižyminčių pluoštų ir pagrindinių pluoštų. Dėl simetriškos struktūros dvigubas apsukimas galėjo priešintis energijos nuostoliui, ko pasekoje aukštesnis tiesiškumas pasipriešinimo kreivėje gali būti pasiektas. Tokia struktūra gali būti laikoma kaip geresnis jutimo elementas. Nagrinėjant sukrumo įtaką nustatyta, kad sukrumas esminio poveikio neturi. Sukurti davikliai buvo išbandyti kvėpavimo sistemos stebėjimui ir davė teigiamus rezultatus.

Friedmann, H. ir kt. On the Way to Active Systems: AVR Rotor - Active Vibration Reduction for a Textile Bobbin / H. Friedmann, R. Petricevic, M. Ries // Computers & Structures. ISSN 0045-7949. 2008, Nr.3-5, p. 447-453.

Mašinų panaudojimas yra dažnai ribojamas vibracijos. Straipsnyje pateikiamas sukurtas AVR rotoriaus vibracijos rezonanso kontrolės metodas. Tam buvo panaudotos sumanios medžiagos, tokios kaip pjezo keraminės medžiagos. Skirtingos priemonės aktyviam vibracijos sumažėjimui buvo palygintos ir įvertintos jų efektyvumo ir pritaikymo atžvilgiu. Po to skirtingi aktyvūs vibracijos sumažėjimo metodai buvo išbandyti eksperimentiškai. Vieno bandymo metu tiek struktūrinis modelis, tiek ir kontrolės sistema turėjo būti imituoti. Tuo pagrindu trys pjezo medžiaga pagrįsti aktyvūs vibracijos metodai, skirti ritėms, buvo sukurti ir įgyvendinti.

Mondal, S. Phase Change Materials for Smart Textiles - An Overview // Applied Thermal Engineering. ISSN 1359-4311. 2008, August, p. 1536-1550.

Fazę keičiančios medžiagos (PCM) pasinaudoja slapta šiluma, kurią gali sukaupti ar išleisti iš medžiagos per siaurą temperatūrinį diapazoną. PCM turi gebėjimą pakeisti savo būvį tam tikrame temperatūriniame diapazone. Šitos medžiagos sugeria energiją per šildantį procesą, kadangi vyksta fazės pakeitimas, ir paleidžia energiją į aplinką fazės pakeitimo metu per atvirkštinį aušinimo procesą. Izoliacijos padarinys, pasiektas PCM, priklauso nuo temperatūros ir laiko. Neseniai sukurti metodai inkorporuojant PCM tekstilėje padengimo ar inkapsuliacijos būdu, įgalino sukurti termoreguliuojančią sumanią tekstilę. Straipsnyje apžvelgiamas PCM darbo principas, ir jų panaudojimo galimybės sumaniai temperatūrą reguliuojančiai tekstilei pagaminti. Skirtingos fazės keitimo medžiagų tipai yra nagrinėjami. Šioje apžvalgoje yra aptartos šiluminio komforto, aprangos šaltai aplinkai, fazę keičiančios medžiagos ir komfortinės aprangos sąvokos.

<<GRĮŽTI Į TEMAS    Puslapiai:   1   2   3   4   5   6   7