PradžiaSvetainės struktūraKontaktai  
Spausdinti
 
Ieškoti
 
Tekstilės pramonė
Nauji techninės paskirties tekstilės gaminiai (transportui, statybai ir pan.), 7 p.

<<GRĮŽTI Į TEMAS    Puslapiai:   1   2   3   4   5   6   7

Tupa N. ir kt. Geosynthetic reinforcement for the reduction of the effects of explosions of internally pressurised buried pipes/N. Tupa ir E.M. Palmeira//Geotextiles and geomembranes, ISSN 0266-1144, 2007, N. 25/2, pp. 109-127.

Grunto armavimo technologija yra naudojama pylimų, krantų, stačių šlaitų ir sienų sutvirtinimui. Šiame darbe yra pristatomi tyrimo apie naujas geosintetinių sutvirtinimų, skirtų užkastų hermetiškų vamzdžių apsaugai, panaudojimo galimybes bei rezultatus. Tyrimo metu, panaudojus kieto plieno cisternas, buvo imituoti vamzdžių, užkastų armuotame ir nearmuotame smėlyje, pažeidimai ir paruošti bandymų modeliai. Tyrimo metu buvo išbandytos skirtingos geosintetinės medžiagos: austa geotekstilė, geotinklai bei metalo armatūra. Taip pat buvo atlikti vamzdžių dviejų tipų pažeidimų tyrimai. Pirmojo tipo bandymų metu buvo nuolat plečiama vamzdžio cilindrinė ertmė, o antruoju atveju - imituojamas oro sprogimas išilgai vamzdžio plyšio. Bandymu metu buvo nustatyta, kad armavimo medžiaga (jos rūšis ir įranga) turi didelę įtaką vamzdyno atsparumui apkrovoms bei sumažina jo pažeidimų pasekmes. Tyrimo metu taip pat buvo analizuotas galimas šio tyrimo rezultatų panaudojimas šlaitų armavimui su tikslu apsaugoti jame pratiestus vamzdynus.

Latha G. M. ir kt. Effects of reinforcement form on the behavior of geosynthetic reinforced sand/G. M. Latha, V. S. Murthy//Geotextiles and Geomembranes, ISSN 0266-1144, 2007, N 25/1, pp. 23-32

Straipsnyje yra aprašomi geosintetika armuoto smėlio stiprumo tyrimo rezultatai, atliekant triašio gniuždymo bandymus. Bandyminiai smėlio, armuoto geosintetika, pavyzdžiai buvo paruošti trimis skirtingais būdais, t.y, juose išdėstant horizontaliais sluoksniais geosintetines medžiagas, geokameromis ar pavieniais pluoštais. Pirmuoju atveju, esant išdėstytoms medžiagoms horizontaliais sluoksniais, tyrimams ir bandinių armavimui buvo naudotos trys geosintetikos medžiagų rūšys: geotekstilė, geotinklas ir poliesterinė plėvelė. Geokamerų bandymuose buvo naudojamos dvi geosintetikos medžiagų rūšys: geotekstilė ir poliesterinė plėvelė. Poliesterinė plėvelė buvo naudojama visuose trijuose armavimo būduose, tai yra plokštumos, tinklo ir pavienio pluošto armavime. Tarp trijų nagrinėtų armavimo būdų, tinklo armavimo forma leidžia efektyviai pagerinti gniuždymo jėgą. Pavienių pluoštų armavimo būdo bandiniai turi žymiai prastesnius palyginamuosius tyrimų rezultatus, lyginant su kitų dviejų būdų bandiniais. Gauti triašio gniuždymo bandymų rezultatai buvo palyginti su teoriniais skaičiavimais.

Mendes M. J. A. ir kt. Some factors affecting the in-soil load- Strain behaviour of virgin and damaged nonwoven geotextiles/ M.J.A. Mendes, E.M. Palmeira ir E. Matheus//Geosynthetics international, ISSN 1072-6349, 2007, N. 14/1, pp. 39-50.

Šiame darbe pristatomas tyrimas, skirtas nustatyti apkrovos įtaką į pirmą kartą naudojamos ir jau naudojimo metu pažeistos geotekstilės medžiagos eksplotacines savybes, esant skirtingiems sluoksnių atskyrimo tipams. Bandymų metu buvo naudojama penkių rūšių geotekstilė, sumodeliuoti keturi sluoksnių atskyrimo tipai bei panaudoti skirtingi mechaninio pažeidimo būdai. Tyrimo metu taip pat buvo analizuojama grunto dalelių prasiskverbimo ir sulaikymo geba bei dalelių dydis ir šių faktorių įtaka į geotekstilės medžiagos elgseną apkrovimo metu. Gauti rezultatai parodė, jog skirtingas sluoksnių atskyrimo tipas sumažina mechaninio pažeidimo galimybes, kurios turi įtaką į neaustinės geotekstilės medžiagos tempimo savybes. Grunto dalelių, prasiskverbiančių pro geotekstilės medžiagos akutes, dydis taip pat įtakoja į medžiagos tamprumą ir stiprumą.

Kroneburg R. Fabrics, flexibility and mobile architecture/ R. Kroneburg//Fabric architecture, ISSN 1045-0483, 2007, N. 19/2, pp. 46-47.

Tobulėjant technologijoms, membraninių struktūrų panaudojimas statybose nuolat auga. Daugiausia šį augimą lemia tai, kad membranos tampa vis modernesnės, sudėtingesnės, gali atlaikyti vis didesnes apkrovas, yra lankstesnės ir įvairesnės savo sudėtimi bei išvaizda. Kita membranų populiarėjimo priežastis yra galimybė kompiuterinių technologijų pagalba prognozuoti membranų struktūrų eksploatacines charakteristikas, jų elgseną naudojimo metu. Tai leidžia vartotojams pasirinkti optimalų konkrečios problemos sprendimo variantą.

Kronenburg R.  Fugitive fabrics/R. Kronenburg//Fabric Architecture, ISSN 1045-0483, 2007, N 19/4, pp. 16-18.

Tensinet simpoziumas įvyko 2006m balandžio 16-18d. Milano politechnikos institute, kurio tema buvo “Trumpalaikė architektūra. Laikas ir tekstilė”. Simpoziumas nagrinėjo atliktus darbus, susijusius su  laikinomis struktūromis ir lengvomis membranomis, kurios gali padėti įgyvendinti architektūrinius sprendimus trumpalaikiams ir surenkamiems statiniams bei permatomiems ir pusiau permatomiems pastatams įrengti. Renginyje pristatyta 40 stendinių ir žodinių pranešimų bei parodos eksponatų ekspozicija. Vienu iš labiausiai sudominusių simpoziumo dalyvius pranešimų buvo projektas, skirtas maždaug 19.000m2 ploto membraninio kabančio Romos mugės centro stogo , kurio struktūros atramos yra iš plonų nerūdijančio plieno lakštų ir išdėstytų tam tikros kreivės forma, konstrukcijai. Taip pat šiame simpoziume buvo pristatytos savaime išsivalančios medžiagos ir dangos ir nagrinėtos ypač aktualios laikinų statinių architektūros problemos.

Recio J.ir kt. Effect of deformations on the hydraulic stability of coastal structures made of geotextile sand containers/J. Recio, H. Oumeraci//Geotextiles and Geomembranes, ISSN 0266-1144, 2007, N 25/4-5, pp. 278-292.

Geotekstilės ir smėlio konteinerių (GSCs) hidraulinio stabilumo tyrimai buvo atlikti Leichwit’o institute, vykdant išplėstinių tyrimų programą. Šie tyrimai yra aktualūs kopų sustiprinimo, pylimų formavimo ir dirbtinių rifų, skirtų krantų apsaugai prieš audros bangas, įrengimo darbuose. Kad pasiekti geresnį supratimą apie šiuos procesus ir išanalizuoti deformacijos įtaką pakrantės struktūros stabilumui, buvo pagaminti įvairaus tipo ir lygio GSC s, modeliai ir atlikti jų tyrimai. Programos rėmuose buvo atlikti tokie tyrimai: (i) bangos tipo poveikio jėgos įtaka į smėlio konteinerius, (ii) smėlio persislinkimai konteinerio viduje, (iii) pagrindiniai faktoriai, iššaukiantys deformacijas ir konteinerių pasislinkimus. Tyrimų rezultatai leido paaiškinti daugelį vykstančių hidrodinaminių procesų ir įrodyti, kad geotekstilinių smėlio konteinerių deformacija iš esmės įtakoja jų stabilumą.

Kronenburg R.  Fabrics, flexibility and mobile architecture/R. Kronenburg//Industrial Fabric Products Review, ISSN 0019-8307, 2007, N 92/8, pp. 32-33

FTL Dizaino inžinerijos studija Niujorke yra viena iš pirmųjų dizaino komandų, kuriančių naujus sprendimus, panaudojant naujoviškas medžiagas architektūroje. Karlo Moseley muzikos paviljono projektas yra svarbus tuo, kad tai buvo pirmas kilnojamo pastato projektas, sukurtas 1991 m. Šio projekto tikslas yra sukurti struktūrą, kuri laisvai išpildo koncertinės salės kokybinius reikalavimus ir turi didelę auditoriją. Koncertinė salė yra pastatyta 21 m aukščio trikojės struktūros pagrindu, padengtos PVDF Teflon- poliesterinės medžiagos membrana, kuri tenkina akustinius reikalavimus atlikimui ir turi vidutiniškai standžią apsaugą nuo lietaus ir garso reflektorių. Nors kilnojamus pastatus yra sunkiau konstruoti ir pastatyti bei jų statybai reikalingos didesnės lėšos, jie taip pat turi ir eilę privalumų. Pirmiausia, membranų struktūros tampa vis sudėtingesnės, galinčios susidoroti su vis didesnėmis apkrovomis, jos yra labiau lankstesnės ir daugiau teikia įvairovės statinio išvaizdai. Ir antra, naujausios kompiuterinio dizaino technologijos leidžia pagerinti ne tik statinio išvaizdą, bet struktūros atlikimą.

Mital R.  Geotextiles growth in India will be depended on legislation/R. Mital//Technical Textiles International, ISSN 0964-5993, 2007, N 16/5, pp. 29-34

Geotekstilė yra vienas iš pagrindinių Indijos techninės tekstilės pramonės sektorių, kurio metinės rinkos apimtys viršija 580 milijonų dolerių, tačiau jos augimas šalyje yra visiškai priklausomas nuo veikiančių įstatymų. Tekstilės komisija įtikino Indijos vyriausybę pagal Techninės Tekstilės (ECTT) Ekspertų komiteto rekomendacijas išleisti įstatymą apie privalomą geotekstilės produktų panaudojimą infrastruktūros plėtros projektuose. ECCT taip pat rekomendavo, kad būtų skiriama papildoma kaina už geosintetikos naudojimą ir ji būtų valstybės agentūrų, padedančių įdiegti geosintetiką praktikoje, pelnas. Komitetas tiki, kad tokia reguliavimo struktūra leis geotekstilės pramonei augti kasmet apie 69 % ir tuo būdu 2011m pasiekti rinkos metines apimtis apie 5000 milijonų dolerių. Geotekstilės gamintojai, glaudžiai bendradarbiaudami su valstybinėmis agentūromis, turi supažindinti su geotekstilės privalumais ir įtikinti juos padidinti jos naudojimą infrastruktūrinių greitkelių, kelių ir geležinkelių tiesimo projektuose.

<<GRĮŽTI Į TEMAS    Puslapiai:   1   2   3   4   5   6   7

 
© LTI 2005 Visos teisės saugomos.