PradžiaSvetainės struktūraKontaktai  
Spausdinti
 
Ieškoti
 
Tekstilės pramonė
5. Nauji techninės paskirties tekstilės gaminiai (transportui, statybai ir pan.), 1 p.

<<GRĮŽTI Į TEMAS    Puslapiai:   1   2   3   4   5   6   7

Keldany R. Industrial fabrics-Growth markets with stable prices/R. Keldany// Weaver Digest, ISSN 1424-5752, 2005,-N -/1, pp.4-6.

Techninės tekstilės rinka stabiliai auga ir kasmet didėja daugiau kaip 3%, kas yra maždaug dukart daugiau negu aprangos tekstilės augimas. Techninės tekstilės tolimesnio vystymosi perspektyvas lemia numatomas spartus tekstilės vartojimo augimas iki 2010m Indutech, Buildtech, Geotech, Packtech, Agrotech ir Sporttech srityse (nuo 15% iki 27%). Indutech tekstilė apima didelę įvairovę techninių audinių nuo ploniausių filtrų iki sunkių, tankių, padengtų konvejerių juostų ir jos vystymosi tempas yra žymiai spartesnis lyginant su vidutiniu techninės tekstilės vystymosi greičiu. Buildtech tekstilė užkariauja naujas panaudojimo sritis statybos pramonėje ir architektūroje dėl jų aukštų fizinių ir mechaninių savybių. Geotekstilė yra daugiausia naudojama kelių sutvirtinimui, drenažui, t. y.tekstilės medžiagos, skirtos atskirti skirtingus grunto bei kelio dangos sluoksnius. Techninės tekstilės tikslas yra gaminti naujus vartojimo produktus su pagerintomis funkcinėmis savybėmis, panaudojant egzistuojančias ir naujai sukurtas technologijas.

Browne N. The miracle of modern fabric/N. Browne// Performance Textiles, ISSN 0968-0861, 2005, N -/6, pp. 24-27.

Tekstilės medžiagos yra unikalūs architechtūriniai elementai, kurie leidžia eksperimentuoti su forma ir atrasti naujus dizaino sprendimus. Jos yra lengvos ir lanksčios, su gamtos jėgomis sąveikauja geriau už standžius kūnus. Struktūrose, atlaikančiose dideles apkrovas, tekstilės medžiagos turi būti įtemptoje būklėje. Šiai paskirčiai sukurtų tekstilės medžiagų struktūros yra labai įvairios ir gali būti sukurtos tinkamos beveik visoms aplinkos sąlygoms. Didelio paviršinio tankio bei storio( 3D formos) medžiagos gali atlaikyti ne tik didelį vėją, bet ir sniego griūtį. Tipinės tokios tekstilės medžiagos stiprumas turi buti ne mažesnis negu 10 tonų išilginiam metrui ir išlikti beveik analogiškas ir po 20 eksplotacijos metų (leistinas mažėjimas tik keliais procentais). Dažniausiai naudojamų medžiagų struktūros yra ištisinės plokščios medžiagos ir virvės, jos pasižymi nedideliu standumu bei lanksčia forma, todėl gali išpildyti įvairius struktūrinius elementus.

Jajpura L. ir kt. Geotextiles functions, properties and applications/L. Jajpura, H. Garg//Asian Textile Journal, ISSN 0971-3425, 2005, N 14/9, pp. 89-93.

Geotekstilė ir su ja susiję medžiagos yra vis plačiau naudojamos statybose bei įvairiose sutvirtinimo konstrukcijose dėl šių medžiagų gerų atskyrimo, sutvirtinimo, filtravimo bei atsparumo drėgmei savybių. Geotekstilė kartu su geotinklais ir geogrotelėmis sudaro geosintetines medžiagas. Geotekstilės vystymosi progresas gali būti suskirstytas į tris kartas. Pirmai geotekstilės kartai būdinga tai, kad jos paskirčiai buvo panaudota tekstilė, pagaminta kitiems vartojimo tikslams. Antros vystymosi kartos laikotarpyje gamintojai jau pradėjo kurti tekstilės medžiagas atsižvelgdami į jų tinkamumą geotechniniams tikslams, o trečiai šios paskirties tekstilės kartai yra būdinga didelė struktūrų ir gamybos būdų įvairovė, jos yra sukurtos atsižvelgiant į specialiuosius geosintetinėms medžiagoms keliamus reikalavimus. Dauguma geotekstilės medžiagų yra lengvos, tvirtos ir pigios, nes dažniausiai jos yra pagamintos iš poliolefino žaliavos. Geotekstilės medžiagos užtikrina gerą grunto sutvirtinimą ir armavimą, kas leidžia išvengti tokių konstrukcijų sugriuvimo. Panaudojus jų gamybai žaliavas iš perdirbtų tekstilės medžiagų atliekų, gaunama ženkli produkto kainos ekonomija.

Svennerstedt B. Advantages of recycled & renewable materials for structural and industrial applications/B. Svennerstedt//Nonwovens World, ISSN 0888-1979, 2005, N14/5, pp. 39-48.

Minkštos ir perdirbtos iš natūralių pluoštų atliekų geotekstilės medžiagos ateityje bus plačiai naudojamos statybų pramonėje kaip izoliacinės medžiagos. Natūralūs pluoštai, tokie kaip linai ir kanapės, turi geras stiprumines, garso ir šilumos izoliacines savybes, mažą paviršinį tankį ir yra pigios. Vieni iš pagrindinių natūralių pluoštų kompozitų gamybos būdų yra jų formavimas purškimo ir presavimo būdais. Tokie biokompozitai yra plačiai naudojami automobilių, statybų / konstrukcijų, pakavimo ir geotekstilės stityse. Tikimasi, kad ateityje biokompozitai suras rinkoje vis platesnę panaudojimo nišą. Siekiant juos dar atpiginti, kompozito sudėtyje panaudojus antrines žaliavas kartu su akmens dalelių pagrindo medžiagomis, yra sukurti patrauklūs savo kaina pusiau-biokompozitai.

Thiel R. ir kt. Practical guidelines for specifying GCL overlaps/R. Thiel, K. Criley, J. Bryk//Geotechnical Fabrics Report, ISSN 0888-1979, 2005, N 23/8, pp. 20-25.

Straipsnyje pateikiamos preliminarios rekomendacijos projektui, kurio tikslas sukurti sintetines molio sutvirtinimo medžiagas (GCL). Aptartos savitosios sąlygos, susijusios su (GCL) panaudojimu, siekiant užtikrinti reikalingą dirvožemio sutvirtinimo lygį. Šios rekomendacijos yra pagrįstos atliktų laboratorinių tyrimų rezultatais. Tyrimai buvo atlikti realiomis lauko sąlygomis, kur vyksta dirvožemio sutvirtinimas. Tyrimo metu buvo registruojamas paviršiaus stabilizavimas ir grunto sulaikymas. Nors šie tyrimų rezultatai yra tik preliminarūs, atsižvelgiant į šiandieninį jų aktualumą, buvo nutarta juos publikuoti, kadangi jie yra svarbūs tolimesniems projektavimo darbams.

Nair G.P. ir kt. Geotech/G.P. Nair, S.P. Pandian//Colourage, ISSN 0010-1826, 2005, N 52/12, pp. 79-83.

Geotekstilė apima techninę tekstilę, kuri naudojama sąlytyje su žeme („Geo”), t.y. požeminiams darbams, kelių konstrukcijoms, dirvos stabilizavimui ir stiprinimui bei erozijos kontrolei. Šiose srityse yra naudojami audiniai, megztinės medžiagos ir neaustinė tekstilė. Nors geotekstilei yra labiausiai naudojami dirbtiniai pluoštai, tačiau Indijos kokoso palmės pluoštas ir džiutas dėl ekologinio ir kainos faktorių rado pakankamai platų pritaikymą šioje šalyje. Tai yra rinkos segmentas, skirtas kelių inžinerijai, statybų kompanijų vykdomiems darbams ir t.t., kuriame visa eilė didelių statybos ir renovacijos projektų yra neįmanomi be techninės tekstilės panaudojimo. Per 2000-2005 m. Indijos rinkoje pastebimas didžiausias geotekstilės kartu su medicinine tekstile naudojimo augimas. Taip pat projektuojamos tvirtos šios techninės tekstilės srities lyderio pozicijos ir 2005-2010m. bei dar laukiamas augimas ir po to sekantiems keliems metams.

Mailler Ph. ir kt. Damage during geotextile laying (French) (Endommagemeints lors de la pose)// Ph. Mailer, A. Watn ir Y. Bourdeau// TUT textiles a usages techniques, ISSN 1161-9317, 2005/2006, N. -/58, pp. 24-26.

Naudojant geotekstilės medžiagas kelių tiesimo ar tiltų statybų darbuose yra svarbu atkreipti dėmesį į medžiagų pažeidimus darbų eigoje, nes tai gali turėti didžiulę įtaką į eksplotacijos trukmę. Pasitaikantys geotekstilės pažeidimai gali įvykti jos paklojimo metu ir dėl pačios geotekstilės medžiagos savybių, tokių kaip valkšnumas, nepakankamas atsparumas oksidacijai ir šarminės aplinkos poveikiams. Pažeidimai geotekstilės medžiagose gali atsirasti bet kuriame medžiagos gamybos ar jos galutinio panaudojimo etape. Jų atsiradimui įtakoja tokie faktoriai, kaip: grunto kokybė, panaudotos medžiagos rūšis, vykdomi statybos darbai ir darbų įranga, bei atmosferos poveikiai. Pažeidimai geotekstilės medžiagoje gali atsirasti ir dėl netinkamo jos panaudojimo, kuomet ji patalpinama tarp smulkaus ir stambiagrūdžio grunto sluoksnių. Plyšimas medžiagoje įvyksta dėl šlyties jėgos poveikio, bet taip pat gali būti nulemtas ir kitų veiksnių.

Bryer C. Going underground/C. Bryer//Performance Textiles, ISSN 0144-5871, 2006, N -/5, pp.20-23.

Geotekstilė plačiai naudojama įvairiuose landšafto tvarkymo darbuose, siekiant sumažinti dirvos eroziją. Šiam tikslui naudojama geotekstilė ir su ja susiję tekstilės medžiagos yra naudojamos taip pat kelių, geležinkelių ir konstrukcinių aikštelių pagrindo sutvirtinimui ir šlaitų apsaugai, labiau patvarių ir patikimesnių atliekų saugyklų įrengimui. Geotekstilė, sudarydama nelaidžią ar pusiau laidžią konstrukciją, sulaiko vandenį joje, kaip rezervuaruose, ir taip apsaugo dirvožemį nuo erozijos. Geotekstilė, tokia kaip Flexline, suderina savyje polipropileno medžiagos ir propileno dangos privalumus, ir ši membrana pasižymi geromis suvirinimo galimybėmis. Sintetinės geotekstilės medžiagos su bitumo danga pasižymi ilgaamžiškumu ir patikimumu. Sintetinių geotekstilės medžiagų, turinčių geras ilgaamžiškumo ir patikimumo charakteristikas, gamyba yra geriausias sprendimas, siekiant užtikrinti masinį jų panaudojimą.

Huang C. C. ir kt. Investigation of installation damage of some geogrids using laboratory tests/C. C. Huang, S. L. Chiou//Geosynthetics International, ISSN 1072-6349, 2006, N 13/1, pp. 23-35.

Atlikta visa eilė laboratorinių bandymų įrenginiams, kuriems buvo panaudoti keturių tipų austi geotinklai. Straipsnyje yra aprašytas ryšys tarp geotinklų savybių indekso ir jų didžiausiosios tempimo jėgos nuostolių, pailgėjimo ir tempimo standumo suirimo momentu. Tirtų geotinklų dangos medžiagos tūrio santykis su siūlo mase (santykis V-M ) turi didelę reikšmę į didžiausiosios tempimo jėgos nuostolius: didžiausiosios jėgos nuostoliai sumažėja didėjant V-M santykiui. V-M santykis taip pat turi įtakos pažeistų geotinklų įrąžos-įtampos savybėms. Taisyklingai padengtiems geotinklams (PET siūlas + PVC danga su santykinai mažu V-M santykiu) buvo nustatyti panašaus dydžio didžiausiosios tempimo jėgos ir pailgėjimo nuostoliai; o geotinklams su santykinai dideliu V-M santykiu, jėgos nuostoliai sudaro apie 50 % visos didžiausiosios jėgos. Eksperimentų rezultatai rodo, kad geotinklo tempimo standumas priklauso nuo panaudotos siūlų ir dangos žaliavos ir V-M santykio.

Wu C.-S. ir kt.  Soil-nonwoven geotextile filtration behaviour under contact with drainage materials/C.-S. Wu, Y.-S. Yan, B.-S. Chang//Geotextiles and Geomembranes, ISSN 0266-1144, 2006, N 24/1, pp. 1-10

Nuotėkio greičiui ir uždumblinimo lygiui įvertinti grunto-geotekstilės-drenažo sistemoje buvo atlikti eksperimentiniai tyrimai. ASTM standarte nuotėkio santykio bandymo prietaisas buvo naudojamas atlikti sistemos bandymams, kai pasroviui sekantis po drenažo sluoksnio yra dedamas geotekstilės bandinys. Nuotėkio santykis yra apibūdinamas kaip santykis tarp vandens nuotėkio per grunto-geotekstilės sistemą su nuotėkiu vien tik per gruntą. Tyrimuose buvo panaudoti du drenažo sluoksnių tipai: vienodo dydžio plieno rutuliukų sluoksnis ir plieno plokštė su vienodo diametro skylėmis, kad būtų galima imituoti realius veiksnius, veikiančius į geotekstilės sluoksnį, įklotą pasroviui esančioje grunto pusėje. Tiesioginis kontaktas tarp grunto dalelių ar betoninio bloko ir geotekstilės sumažina atvirus tarpus vandens tekėjimui. Bandymai atlikti su skirtingais rutuliukų dydžiais ir skirtingo dydžio skylėmis perforuotose plokštėse parodė, kad: (1) esant drenažo sluoksniui iš rutuliukų gauta, kad kuo mažesi tarpai yra tarp rutuliukų, tuo yra mažesnis atvirų erdvių procentas ir mažesnis nuotėkio greitis: (2) drenažo sluoksnio, suformuoto iš plieno rutuliukų, uždumblinimo lygis padidėja, sumažinus atvirą erdvę tarp geotekstilės ir drenažo medžiagos. Šie tyrimo rezultatai leidžia įvertinti filtravimo parametrų įtaką į uždumblinimo lygį drenažo sistemoje; (3) skirtingo dydžio plieno rutuliukai gali būti naudojami drenažo sluoksniuose, kad užtikrinti reikalingą atvirų erdvių procentą.

<<GRĮŽTI Į TEMAS    Puslapiai:   1   2   3   4   5   6   7

 
© LTI 2005 Visos teisės saugomos.