|
<<GRĮŽTI Į TEMAS Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8
Muhi T. ir kt. Woven fabric offering electromagnetic shielding / T. Muhi, B. Obolenski // Melliand International, ISSN 0947-9163, 2004, N 5. pp.114-115
Straipsnyje aprašomi apsaugos nuo elektromagnetinių bangų poveikio pagrindai bei atliktų apsauginio efektyvumo tyrimų rezultatai. Nustatyta, kad žmogui, kuris apsuptas daugybės techninių prietaisų (mobilieji telefonai, mikrobangų krosnelės, radio tinklai ir kt.), skleidžiančių radiaciją, dažnis 800MHz-3GHz yra ypatingai pavojingas. Kuriant apsaugines medžiagas ypatingai svarbu tinkamai parinkti pluoštus bei jų komponentus. Tikslu sukurti medžiagų, apsaugančių nuo elektromagnetinių bangų poveikio, asortimentą buvo atliekami kiekybiniai apsauginio efekto nustatymo tyrimai (standartas IEEE-STD 299). Tyrimams atlikti sukurta speciali kamera. Tikslu nustatyti tekstilės medžiagų gamybos technologinių parametrų įtaką apsauginio efekto intensyvumui, buvo išausta visa eilė medžiagų pavyzdžių. Jų gamybai naudoti sidabro/ vario siūlai. Nustatyta elektrai laidžių siūlų diametro, jų skaičiaus metmenyse ir atauduose, audinio struktūros, įvairių papildomų apdorojimų įtaka tekstilės medžiagų apsauginėms savybėms.
Maslowsi E. Medical legwear // Przeglad Wlokienniczy, ISSN 1731-8645, 2004, N 58/8, pp. 26-27
Aprašomos elastinės medžiagos, naudojamos įvairios paskirties medicininių kojinių gamybai. Atskirai nuo kojinių sportininkams, nagrinėjamos medicininės kojinės, skirtos tolimo nuotolio turistams ir ligoniams su sutrikusia kraujo cirkuliacija. Pateikti Europos, Japonijos, Šiaurės Amerikos tyrimai atlikti kuriant medicininę tekstilę. Ypatingas dėmesys atkreiptas į Lycra Leg Care ir Holofiber pluoštų panaudojimą. Taip pat pateikti tyrimai atlikti kuriant antistatines, šilumą akumuliuojančias medžiagas. Tokių medžiagų gamybai panaudoti specialios struktūros pluoštai, žinomi Thermocatch W (Mitsubishi) ir Thermotron (Unitika) pavadinimais.
Trans-Textil: Optimierung der Laminirtechnologie // Technische Textilien, ISSN 0323-3243, 2005, N 2, p.93
Trans-textil GmbH, Freilassing/Germany pristato laminatų gamybos procesą panaudojant naują Point-in-Point (PiP) technologiją. Ši technologija įgalina panaudoti naujo tipo adhezyvus. Kompiuteriais kontroliuojama, termiškai izoliuota technologija užtikrina minimalias naudojamų adhezyvų (karštų lydalų) sąnaudas. Šia technologija pagamintos medžiagos pasižymi maža paviršiaus mase, puikiomis “kvėpavimo” charakteristikomis, atsparumu ugniai bei vandeniui, yra malonaus grifo. Be to, PiP technologija įgalina sukurti dviejų, trijų sluoksnių medžiagas, pasižyminčias gera sluoksnių adhezija bei geromis fiziko mechaninėmis savybėmis.
Wacker: schmutzabweisender Topcoat fur textile Beschichtungen // Technische Textilien, ISSN 0323-3243, 2005, N 2, p.94
Wacker- Chemie GmbH, Vokietija siūlo naują, skaidrią silikoninę nano dangą, užtikrinančią vandens, nešvarumų atstūmimą bei eilę kitų paviršinių efektų kaip ilgalaikiškumą, laidumą orui. Siūlomas Elastosil 47005 yra organinių ir neorganinių junginių hibridas, pasižymintis gera adhezija su tekstile. Jis gali būti naudojamas nano sluoksnio sudarymui ant tekstilės, skirtos avarinėms oro pagalvėms, darbo drabužiams, palapinėms, stoginėms, tentams ir kt. Kompanija taip pat pateikia tekstilės medžiagų kvapus kontroliuojančią sistemą. Ši sistema susideda iš ciklodekstrinų kapsulių, kurios absorbuoja nemalonius kvapus tokius kaip cigarečių, prakaito ir kt. Tuo pačiu ciklodekstrino kapsulės turi galimybę palaipsniui atpalaiduoti parfumerinius ar odą saugančius kvapus. Šis mechanizmas įgalina panaudoti tokią apdailą tekstilei, skirtai palaidinėms, apatiniams, darbo drabužiams, lovos baltiniams, pagalvėms, sportui skirtiems drabužiams ir kt.
Inamdar M.S. ir kt. Prospects for innovative technologies in textile processing industry / M.S. Inamdar, J.S. Khan, A.V. Halbe, A.K. Khoja // Journal of the Textile Association, ISSN 0368-4636, 2005, N 66/2, pp. 73-75
Pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas technologinių procesų vystymui. Tai susiję su nuolat augančiais vartotojo poreikiais bei konkurencija rinkose. Šiame straipsnyje aptariama galimybė tekstilės medžiagų apdorojimo procesuose panaudoti inovatyvias technologijas tokias kaip elektrocheminę, plazmos, nano bei saulės energijos panaudojimo technologijas. Minėtos technologijos naudojamos tekstilės medžiagų funkcionalizavimui. Šiandien vartotojui nebeužtenka viena ar kita savybę pasižyminčių tekstilės medžiagų, jis pageidauja visapusišką komfortą dėvint užtikrinančių gaminių. Daugiafunkcinių tekstilės medžiagų kūrimas žymiai išplečia tekstilės medžiagų pritaikymo sritis. Be to, perspektyvių technologijų panaudojimas užtikrina kuriamų produktų kokybę, energijos, žaliavų taupymą, naudojamų procesų ir produktų ekologiškumą.
Abidi N. ir kt. Cotton fabric graft copolimerization using microwave plasma. II. Physical properties / N. Abidi, E. Hequet // Journal of Applied Polymer Science, ISSN 0021-8995, 2005, N 98/2, pp. 896-902
Straipsnyje aprašomi tyrimai, kurių metu lengvos medvilnės medžiagos buvo apdorojamos mikrobangine plazma deguonies, azoto ir argono terpėje. Eksperimento metu buvo keičiama apdorojimo trukmė ir plazmos energija. Rezultatai parodė, kad apdorojimo plazma įtaka medžiagos masės nuostoliams labai priklauso nuo plazmos tipo, mikrobangų energijos (galingumo), apdorojimo laiko. Deguonies plazma iššaukia didesnius medžiagos masės nuostolius lyginant su argono ir azoto plazmų poveikiais. Fiziko mechaniniai rodikliai priklauso nuo apdorojimo plazma trukmės. Plazmos poveikyje celiuliozės makromolekulėse susidarę aktyvūs centrai inicijuoja kopolimerizacijos reakciją su vinil laurate monomeru [CH3(CH2)10COOCH=CH2]. Medvilnės pluoštas su priskiepytomis jungtimis rodo puikias vandenį atstumiančias savybes. Vandenį atstumiančios savybės atsparios pakartotiniems skalbimams namų sąlygomis. Straipsnyje pateikiami apdorotų tekstilės medžiagų tyrimai, panaudojant Furje Infraraudonųjų spindulių spektrofotometrą.
Ernst M. ir kt. Elektretbeschichtungen fur die Filtration / Michael Ernst, Thomas Stegmaier, Heinrich Planck // Technische Textilien, ISSN 0323-3243, 2005, N 4, pp.274-277
Straipsnyje aprašomas naujos kartos elektrostatinės filtrinės medžiagos gamybos būdas panaudojant dangų formavimą. Naują pritaikymą įgaunanti filtrinė medžiaga gali būti gaunama ant pramoninės filtrinės medžiagos plazmos poveikyje suformuojant specialios sudėties dangą. Filtrinės medžiagos, dangų sudėtis ir poveikio plazma parametrai parenkami taip, kad gauti kuo aukštesnį elektrostatinį paviršiaus potencialą, geresnį užkrovos stabilumą ir didesnį filtro efektyvumą. Inovatyvios filtrinės medžiagos su specialia danga pasižymi aukštu paviršiaus potencialu, ilgalaikiškumu nepriklausomai nuo temperatūros, drėgmės. Siūloma technologija įgalina padidinti filtravimo efektyvumą 80%.
Hardtke G. Verbesserung der Hitzeisolations-eigenschaften von hitzeschutzkleidung // Technische Textilien, ISSN 0323-3243, 2005, N 4, pp.284-287
Tekstilė, apsauganti nuo aukštos temperatūros, yra svarbi ne tik techninės paskirties gaminių, bet ir asmeninės apsaugos priemonių gamybai. Straipsnyje pateikiama daugiasluoksnės medžiagos sudėtis, panaudojant temperatūros poveikyje besiplečiančios medžiagos sluoksnį. Tokios sistemos panaudojimas apsaugai nuo ugnies yra palyginti nauja kryptis. Apsauga charakterizuojama liepsnos poveikyje besipučiančio sluoksnio susidarymu. Temperatūros poveikyje besipučiančiam sluoksniui pagaminti naudojamos šios medžiagos: amonio fosfatas, melaminas, dipentaeritritas, chlorparafinas, titano dioksidas. Straipsnyje išnagrinėti cheminiai ir fizikiniai apsauginio efekto principai. Pateikiamas optimalus daugiasluoksnės medžiagos, apsaugančios nuo aukštų temperatūrų poveikio, sąstatas: ugniai atsparus viršutinis sluoksnis, temperatūros poveikyje besiplečiančios medžiagos tam tikro storio sluoksnis, gautas tiesioginio dangų formavimo metodu, termoizoliacinis sluoksnis, pamušalinis sluoksnis (aramidas rip-stop pynimo, ugniai atsparus). Atskiri sluoksniai sujungti mechaniškai, kas užtikrina gaminio minkštumą, lankstumą, funkcionalumą
Holme I. The promise of plasma // International Dyer, ISSN0020-658X, 2005, N 190/4, pp. 9-11
Nors tekstilinių medžiagų apdorojimas plazma kol kas rado pritaikymą tik tam tikrose srityse, plazmos panaudojimo tekstilinių medžiagų modifikacijai tyrimai pastoviai vystomi visame pasaulyje. Vienas iš plazminės technologijos privalumų yra galimybė atlikti tekstilės apdailą sausoje terpėje, Tai sąlygoja vandens ir cheminių preparatų sąnaudų sumažėjimą. Terminės plazmos sukuriama aukšta temperatūra gali būti panaudojama teršalų, tokių kaip furanas ar dioksinas, daugeliu atvejų, pilnam suskaldymui. Porton Plasma Innovations Ltd, Jungtinė Anglijos Karalystė užpatentavo plazminį procesą, kuris įgalina suteikti tekstilės medžiagoms atsparumą tepalams, alkoholiui ir kitoms skystoms medžiagoms. Dow Corning Ltd, Airija sukūrė naują dangų formavimo metodą, pagrįstą skysčių nusodinimu atmosferiniame slėgyje. Šiam tikslui siūloma plataus spektro atmosferinės plazmos įranga, kurioje tekstilinė medžiaga apdorojama ištiestame būvyje, pervyniojant ją iš rulono į ruloną.
Canonico P. Enhancing textile functionality // International Dyer, 0020-658X, 2005, N 190/4, p. 15
Apdorojimas plazma įgalina padidinti tekstilės medžiagų funcionalumą. Veikiant plazmai tekstilės medžiagų paviršius modifikuojamas, tai yra pluošto paviršiuje įvyksta nanometrinės eilės dydžių pakitimai. Apdorojant plazma padidėja pluošto paviršiaus energija ir tokiu būdu tekstilės medžiagų paviršius paruošiamas ryšių su įvairiomis pagalbinėmis medžiagomis sudarymui. Svarbiausi plazminės technologijos efektai - tekstilės medžiagų vilgumo ir hidrofiliškumo pagerėjimas, kurie be papildomų cheminų preparatų suteikia medžiagoms drėgmę bei šilumą reguliuojančias savybes. Tokios medžiagos pasižymi komfortu dėvint, savybių ilgalaikiškumu. Viena iš komercinių plazmos panaudojimo sričių yra apsauginių drabužių gamyba. Apsauginių drabužių atsparumai skalbimui, funkcinių savybių efektyvumas žymiai pagerėja specialiąją tekstilės medžiagų apdailą atliekant po apdorojimo plazma. Apdorojimas plazma užtikrina tekstilės medžiagoms suteiktų funkcinių savybių efektyvumą, tame tarpe apsauginių savybių patikimumą, gaminių ilgalaikiškumą.
<<GRĮŽTI Į TEMAS Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8
|
